Metai: 2015

Vieta: Vilnius, dešinioji Neries krantinė

Plotas: 426,5 m²

Magistro baigiamasis darbas, Vadovas: doc. Gintautas Blažiūnas.

 

Architektūros muziejus yra reikšmingas visuomeninis kultūris objektas, galinti pakelti architektūros meno ir bendrąjį kultūros lygį šalyje, regione. Apie tai liudija tiek užsienyje, tiek Lietuvoje vis didėjantis muziejų, centrų skaičius, architektūrai skiriamų renginių, kitokių iniciatyvų dažnėjimas, mokslininkų domėjimasis šia sritimi.

 

Šiandieninė situacija, susijusi su architektūros meno srities vystymu ir populiainimu yra sudėtinga: Lietuvoje nėra įstaigos iš esmės besirūpinančios aptariama sitimi, egzistuoja tik įvairios iniciatyvos. Architektūros muziejus Vilniuje veikė nuo 1980-2006 m. ir iš esmės dirbo tradiciniais muziejininkystės metodais, jam skitos patalpos neatitiko architektūros muziejų erdvėms keliamų reikalavimų. Muziejus neatliko pakankamos architektūros populiarinimo funkcijos, neišnaudojo surinktų eksponatų potencialo visuomenės švietimui. Kaip dalinė neesančio muziejaus kompencacija, buvo sukurtas vitualus architektūros muziejus. Tačiau vitualioje erdvėje talpinama medžiaga neišsprendžia problemos, toks muziejus neužtikrina visų reikiamų funkcijų. Atsižvelgiant į aktualias problemas, buvo sukurtas naujo architektūros muziejaus projektas, jo vystymo eigoje buvo remiamasi ne praeityje veikusio, o šiuolaikinių muziejų pavyzdžiais.

 

Projektavimui buvo pasirinka vieta siekiant spręsti ne tik lokaliais poblemas, bet ir atsižvelgiant į visos šalies perspektyvinę architektūros muziejų/centrų sistemą. Darbe numatoma, kad projektuojamasis muziejus Vilniuje veiktų kaip pagrindinis šalies architektūros centras, o kituose miestuose būtų įkūriami jį papildandys teminiai padaliniai.

 

Tiriamojoje baigiamojo darbo dalyje nustatyta, kad šiuolaikinis architektūros muziejus turi kultūrinę bei socialinę misijas. Projektuojant buvo laikomasi nuomonės, kad architektūra ir urbanistika yra vienos svarbiausių socialinio gyvenimo bei kultūros politikos sudedamųjų dalių, todėl muziejus turėtų atlikti tarpininko rolę tarp architektų ir visuomenės. Dėl šios piežasties projektuojamas muziejus be architektūros eksponavimo ir archyvavimo funkcijų apima ir įvairias edukacines formas, būtent, architektų bendruomenės susibūrimams, visuomenės švietimui reikalingas erdves (skaitykla, studijų, kūrybinių dirtuvių patalpos), pramogines-edukacines erdves (apžvalgos aikštelės, pažintinis takas-galerija).

Architektūros eksponavimo tipų analizė atskleidė, kad be jau žinomų achitektūros pateikimo visuomenei būdų yra nuolat ieškoma naujų. Neretai muziejų ekspozicijų erdvėse taikoma visų tipų simbiozė bei alternatyvūs pateikimo būdai. Sukurtame muziejaus projekte erdvės organizuojamos taip, kad jose būtų galimybė įgyvendinti tradicines ir alternatyvias ekspozicijas.

 

Galiausiai, projektuojant buvo siekiama naująjį architektūros muziejų sklandžiai „patalpinti“ parinktoje vietoje. Buvo sukurtas muziejaus projektas, pagal kurį kultūrinė įstaiga būtų atvira visuomenei, trauktų dėmesį ir skatintų atrchitektūros pažinimui. Naujasis architektūros muziejus projektuojamas Neries upės dešiniajame krante, gerai matomoje ir lengvai pieinamoje vietoje. Pagrindinis pastato tūris, talpinantis svarbiausias funkcijas, projektuojamas greta Lietuvos architektų sąjungos (kuriama funkcinė jungtis tarp pastatų), o Neries krantinės apatiniame šlaite įkuriama galerija – pasivaikščiojimų takas. Krantinės struktūra jungia muziejaus erdves su miesto viešosiomis erdvėmis, naująjį Architektūros muziejų su Energetikos ir technikos muziejumi, senamiestį su naujuoju Vilniaus centru.          

 

Atliktas darbas kelia klausimą apie naują požiūrį į architektūros ir jos stebėtojo santykį, to santykio įprasminimą architektūrinėje ekspozicijoje. Svarbus ir architektūros muziejaus urbanistinėje apilinkoje klausimas.